Kitas projektas, antrasis ryto darbotvarkės projektas, – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projektas Nr.P-1302(5). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Katkų.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Svarstymo metu jau minėjau, kad šis įstatymas yra vienas iš daugelio variantų, jų buvo dešimt, galbūt vienuolika. Yra parengtas ir dar vienas variantas, tačiau šiandien teikiu įstatymą priimti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jį svarstė. Kaip žinote, prieš tai buvo daug pastabų. Buvo ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas patobulinti trečiąjį variantą. Mes patobulinome, parengėme ketvirtąjį variantą. Dėl ketvirtojo varianto buvo Teisės teisėtvarkos komiteto išvados, kad taip pat tobulintume, todėl parengėme penktąjį variantą. Atsižvelgėme į Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas. Galų gale dėl penktojo varianto buvo mūsų Teisės departamento išvados – 16 pastabų ir taip pat pateiktos dar dvi pono V.Čepo pastabos, į vieną lapą suregistruotos. Mes svarstėme jas, ir reikės dėl laiko apsispręsti Seime. Pagal Statutą išėjo, kad dėl paskutiniojo, penktojo, varianto yra 16 Teisės departamento pasiūlymų. Naujo varianto mes nebegalėjome rengti pagal Statutą, todėl aš pateikiau savo vardu būtent pataisas. Faktiškai kartu su Teisės departamentu mes visi susitarėme, kaip turi būti, kaip turi atrodyti. Ten yra daugiau redakcinio pobūdžio pastabos. Viskas yra suderinta, todėl manau, kad komplikacijų neturėtų būti.

Dabar dėl paties svarstymo. Turiu pasakyti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo pritarta penktajam variantui: 10 – už, prieš nebuvo nė vieno, nė vienas nesusilaikė. Ir paskutinis – dėl V.Čepo pataisų. Kaip aš minėjau praeitą kartą svarstymo metu, mes svarstėme tai komitete. Nuomonės taip pat pasidalijo įvairiai, todėl nutarėme, kad Seimas galėtų apsispręsti dėl V.Čepo pataisų. Todėl teikiu dabar priimti. Turbūt pastraipsniui mes galėsime pradėti nagrinėti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pone pranešėjau, pranešėjas A.Katkus labai korektiškai, remdamasis Teisės departamento išvadomis, įregistravo savo pasiūlymus dėl dabar priimamo įstatymo projekto. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu šiuos siūlymus laikyti Teisės departamento pastabomis ir jų nesvarstyti, o bendruoju sutarimu priimti? Dėkoju.

J.A.KATKUS. Turiu pasakyti, kad suderinta su Teisės departamentu, kartu dirbom…

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu priimame visus A.Katkaus siūlymus dėl visų straipsnių, tie siūlymai yra suformuluoti remiantis Teisės departamento išvadomis. Labai ačiū, kolegos. O prie kolegos V.Čepo pataisų mes prieisim. Taigi 1 straipsnis su A.Katkaus pataisa. Ar kas norėtų kalbėti dėl 1 straipsnio? Dėl 1 straipsnio norėtų kalbėti S.Burbienė. Prieš.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu kalbėti prieš tą straipsnį. Galbūt reikia pradėti nuo pavadinimo, bet pavadinimas yra susijęs visų pirma su 1 straipsniu. Kai buvo pateiktas pirmasis šio įstatymo variantas, ten buvo kalbama ne tik apie KGB, bet ir apie daugelio kitų valstybių žvalgybų agentus. Tačiau kažkodėl svarstant komitete visos kitos valstybės išnyko, liko tik vienintelė. Aš suprantu, kad ji pakankamai svarbi, tačiau vis dėlto nematau skirtumo nuo žmogaus, kuris yra Mosado agentas, žmogaus, kuris yra ČŽV agentas, Lenkijoje, dar kur nors kitur. Taip taip. Manau, jeigu jau sprendžiamas šitas klausimas, reikia jį spręsti iš esmės. O čia yra sprendžiama ne iš esmės ir todėl nuo paties 1 straipsnio galima kalbėti prieš, būtent prieš šitą principą.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Stasiškis. Argumentai už 1 straipsnį.

A.N.STASIŠKIS. Taip, aš kviečiu pritarti ir noriu replikuoti kolegei S.Burbienei, nes iš tikrųjų Mosadas niekada nebuvo Lietuvos okupavęs, todėl čia jo minėjimas yra visiškai ne vietoje. Čia yra kalbama apie okupavusios valstybės slaptąsias tarnybas, kurios prievarta verbavo ir buvo užverbavusios kai kuriuos mūsų piliečius. Todėl manau, kad čia yra nediskutuotinas dalykas. Jeigu kas turi pretenzijų Lenkijai ar dar kam nors, gali siūlyti savo atskirą įstatymą, bus galima svarstyti ir priimti. O dabar kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame 1 straipsnį. Pone pranešėjau, kol registruojamės, jūs galite trumpą žodį.

J.A.KATKUS. Iš tiesų prie to, ką sakė ponas A.Stasiškis, aš neturiu ką pridurti. Manau, kad reikalui esant būtų galima ir naują trumpą įstatymą surašyti dėl tų visų ir išspręsti tas problemas. Nes labai sudėtinga viename įstatyme viską padaryti.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas. Balsuojame dėl 1 straipsnio.

Už 1 straipsnį – 49 ir A.Katkaus balsas – 50, prieš – 6, susilaikė 10. 1 straipsnis yra priimtas.

2 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, kas kalbėtų dėl 2 straipsnio? Ar galime 2 straipsnį priimti bendruoju sutarimu su A.Katkaus pataisomis. Priimamas.

3 straipsnis. Priimamas bendruoju sutarimu.

4 straipsnis. Pone pranešėjau, 4 straipsniui pirmajai daliai yra V.Čepo siūlymas. Ar pirma jūs komentuojate, ar suteikiame žodį V.Čepui?

J.A.KATKUS. Gal ponui V.Čepui.

PIRMININKAS. Kolega Vytautai, prašom spausti mygtuką. Taigi V.Čepas pateikia savo pataisą dėl 4 straipsnio pirmosios dalies.

V.ČEPAS. Pataisos esmė labai paprasta, vietoj įstatymo projekte siūlomų penkių komisijos narių aš siūlau 7. Du iš Generalinės prokuratūros, du iš Genocido centro, du iš Valstybės saugumo departamento ir vieną iš Teisingumo ministerijos. Motyvas ne dėl to, kad teistų kokios nors troikos, kaip čia daug kas mano, bet labai paprasta reali susidaro situacija, kai dažniausiai į tokius visuomeninius komitetus nesusirenka reikiamas narių skaičius ir faktiškai tokia komisija netenka darbingumo, netenka savo galios. Šiuo atveju ir kvorumas būtų didesnis, jeigu priimsite mano pataisą. Jau bus reikalingi 4 asmenys, o ne trys, kad priimtų kokį nors sprendimą. Manau, kad tokios komisijos veikla būtų kur kas platesnė, dalyvautų ir Teisingumo ministerijos vienas atstovas ir iš kitų institucijų būtų po du asmenis. Ačiū. Prašau palaikyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš pradžių dėl pirmosios dalies, kur vietoj penkių narių siūlo rašyti septynis. Ir kad teikia Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė? Tada dėl motyvų.

J.A.KATKUS. Mes labai ilgai ir džentelmeniškai diskutavom komitete ir nuomonės pasiskirstė, kai balsavom. 5 buvo už 7 ir 5 – už 5. Mano balsas, kaip komiteto pirmininko, nulėmė, bet tai nieko nereiškia. Ir todėl mes nutarėme, kad Seime apsispręstume mes patys.

Jeigu mano asmeniška nuomonė ir tų kitų, tai aš sakyčiau, kad paliktume penkis. Ir kodėl? Tai vis dėlto yra tam tikra paslaptis, turi būti konfidencialiai išlaikoma ir kuo mažiau žmonių, tuo labiau bus šitai priimtina. Yra ir daugiau motyvų, aš nekalbėsiu apie tai, mes puikiai žinom. Aš siūlau apsispręsti Seimui. Kaip pranešėjas šiuo atveju ir kaip balsavęs tada kitaip, nepriimčiau šitos V.Čepo pataisos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi V.Čepas siūlo komisiją sudaryti iš 7 narių vietoj 5. Tada kito straipsnio antrojoje dalyje, kur komisijos posėdžių teisėtumas, taip pat keičiasi skaičiai. Kolegos, prašyčiau dėmesio. Kas paremtų V.Čepo siūlymą? S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Mes vakar diskutavome dėl kolegos V.Čepo pasiūlymo. Aš galiu pasakyti, kad didelio skirtumo, labai didelio skirtumo, ar 5, ar 7 bus žmonės, nėra. Tačiau jeigu mes pritartume, kad komisija būtų sudaryta iš 7, tai bus kai kam ir ramiau, ir gražiau mes atrodysime.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš remiu siūlymą, esantį pagrindiniam projekte, tai yra penkis narius. Juo labiau mes žinom, kad minėtais klausimais kaip tik Generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo komitetas ir Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras dirba ir telkt iš šalies asmenis, šiuo atveju Teisingumo ministerijos, nėra jokio pagrindo. O kas gražiau atrodo ar 5, ar 7, tai man atrodo, kad ne gražumas esmė, o reikalo sprendimas. Todėl minėta komisija iš 5 narių yra visiškai solidi, patenkinama. Aš manau, kad nereikia didinti. Todėl esu už pagrindinę įstatymo projekto nuostatą, už 5 narius. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir dabar balsuosime dėl V.Čepo pasiūlymo – komisiją sudaryti iš 7 asmenų ir tada pakeisti, antrojoje dalyje vietoj 3 rašyti 5, kitoje vietoj 3 – 4. Žodžiu, kada komisijos sprendimai teisėti. Kolegos, registruojamės ir balsuojantys už parems V.Čepo siūlymą – skaičių 7. Balsuojantys prieš arba susilaikantys parems buvusią redakciją.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Balsuojame dėl V.Čepo siūlymo. Kas remia, tas – už.

Už – 28, prieš – 27, susilaikė 16. V.Čepo siūlymui dėl kitokios komisijos sudėties nėra pritarta.

Kolegos, dar dėl V.Čepo siūlymo, kad vieną kandidatą į komisiją teikia Teisingumo ministerija, o po du kandidatus Generalinė prokuratūra. Štai dar vienas siūlymas. Gal jūs, Čepai, jau neteiktumėte šio siūlymo? Neteikiate. Dėkoju. V.Čepas atsiima, konstruktyviai elgdamasis, šį siūlymą. Ir dabar turime 4 straipsnį. Ar galime priimti 4 straipsnį?

4 straipsnis yra priimamas.

5 straipsnis. Priimamas.

6 straipsnis… (Balsas salėje) Dėl 5 straipsnio? 5 straipsnis priimamas.

6 straipsnis. Priimamas.

7 straipsnis. Priimamas.

8 straipsnis. Priimamas.

9 straipsnis. (Balsas salėje) Aš labai atsiprašau. Neturiu jokios V.Čepo pataisos.

J.A.KATKUS. 9 straipsnis, pone Čepai. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų įregistruotas siūlymas vakar 10.25 val., nėra jokio siūlymo dėl 9 straipsnio. (Balsas salėje)

J.A.KATKUS. Yra, yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, maniau, kad V.Čepas yra perregistravęs visas pataisas, kurios liko po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, praeitą kartą mes kalbėjome, kad galbūt šiandien, jeigu komisija nepritars, galutinai redaguodama tekstą, tada mes turėsime apsispręsti dėl V.Čepo pataisų ir nereikalausime 29 Seimo narių balsų. Ar galime, kolegos, laikytis savo žodžio? Taigi 8 straipsnis, kolegos, ir V.Čepo siūlymas įrašyti žodžius “užtikrinus visišką personalijų slaptumą” į antrąją dalį.

Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

J.A.KATKUS. Aš konsultavausi su teisininkais, su patarėjais teisininkais. Jie mano, kad čia iš esmės nieko nekeičia, bet gal nebūtų visiškai tikslu ir būtų galima palikti taip, kaip yra tekste. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Pone Vytautai Čepai, prašom argumentuoti savo siūlymą, dėl ko jūs manote, kad reikia įrašyti šiuos žodžius. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Manau, kad vis dėlto reikėtų įrašyti tuos žodžius dėl labai paprastos priežasties. Užtikrinti visišką personalijų slaptumą yra būtina, nes ta medžiaga, kuri bus surinkta, kuri bus įregistruota, surūšiuota, pateks į archyvus, ja naudosis istorikai, kiti Lietuvos mokslininkai, kurie domėsis šiomis problemomis. Jeigu nebus šių žodžių, manau, kad daugelis žmonių atsisakys atlikti tą pareigą, kuri pagal šį įstatymą jiems bus privaloma, ir tikrai neateis prisipažinti bijodami, kad kokiais nors šoniniais keliais bus ta informacija paskleista ir taps žinoma, ypač jų artimiems žmonėms. Ačiū. Prašau mane palaikyti.

PIRMININKAS. Taigi V.Čepas siūlo 8 straipsnio antrąją dalį papildyti keturiais žodžiais. J.Listavičius dėl tokio siūlymo.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad ši nuostata yra visiškai perteklinė, juo labiau nėra ko kalbėti apie tai, kad ten vaikščios istorikai ar dar kažkas. Mes žinome nustatytą tvarką archyve, ir niekas ten nevaikščios, ir niekas ten nieko neieškos. Žinos, kad negalima, arba turės specialų leidimą. Kas išduoda leidimus, žinos, kam išduoti. Tas slaptumas ir taip bus užtikrintas. Aš manau, kad… (Balsai salėje) Taip. Kaip čia man sufleruoja, kad dokumentus reikia slaptinti, o ne personalijas. Todėl šie žodžiai pertekliniai, šiai nuostatai nepritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Grumadas norėtų paremti V.Čepą.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju mes kalbame apie žmogaus vidinį jausmą. Manau, kad šiuo atveju netgi ta tezė, kad sviestas sviestuotas, yra visiškai tinkama. Jeigu ji tiktai leis didesnei daliai žmonių atsiverti, nueiti ir atlikti savo pareigą, tai tiktai bus gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės. Žodis pranešėjui. Registruojamės.

J.A.KATKUS. Manau, kad apsaugą apima pati šio 8 straipsnio formuluotė, bet galima balsuoti. Aš asmeniškai susilaikysiu. Tai galbūt galima laikyti pertekliniu, bet pats straipsnis užtikrina tų asmenų apsaugą. Žmogaus teisės nebus čia pažeidžiamos.

PIRMININKAS. Kolegos, užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsuojame, ar pritarti V.Čepo siūlymui 8 straipsnio antrąją dalį papildyti žodžiais “užtikrinus visišką personalijų slaptumą”. Kas pritartų, – už, kas nepritartų, – kitaip. Už – 27, prieš – 26, susilaikė 21. Siūlymui nėra pritarta. Ar galėtume bendruoju sutarimu priimti 8 straipsnį? Priimame.

9 straipsnis ir V.Čepo siūlymas dėl pirmosios dalies, pone pranešėjau.

J.A.KATKUS. Čia buvo labai ilgos diskusijos komitete. Ponas V.Čepas siūlo, kad tie žmonės, kurie viešai paskelbti, negalėtų turėti savo ginklo, t.y. asmeninei savigynai skirto ginklo. Komitete dauguma pasisakė už tai, kad kiekvienas žmogus, Lietuvos pilietis, turi teisę į savigyną. Todėl pagal nustatytą tvarką jis gali turėti tą ginklą, jeigu jam bus išduotas. Galbūt gali būti neišduotas dėl kokių nors kitų priežasčių. Komitetas taip pat nepritarė šiam pono V.Čepo gana logiškam pasiūlymui. Taip pat mes nutarėme, kad Seimas turi apsispręsti.

PIRMININKAS. Kolega Vytautai Čepai, jūs argumentuosite savo siūlymą? V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymo logika yra labai paprasta. Lietuvos pilietis turi teisę ne tik į savigyną, bet turi teisę ir į darbą. Mes šiuo įstatymu tiems asmenims, kurie neprisipažins, labai stipriai apribojame galimybes užsiimti darbine veikla, net tiek, kad jie negali sargais, sargybiniais dirbti saugos firmose, t.y. dirbti tuos darbus, kur yra naudojamas ginklas. Pati logika sako: kodėl jie negali dirbti darbo, kur naudojamas ginklas, kurį atiduoda po darbo atitinkamam saugojimui, o kodėl jie po darbo gali vaikščioti su ginklu po miestą? Tai lygiai tokį pat pavojų kelia, gal dar didesnį. Vaizdžiai pasakysiu: mes šunį, kokį rotveilerį vedžiojam su antsnukiu, o mieste staiga paleidžiame be antsnukio – kandžiok, ką nori.

Galbūt sutikčiau, kad ne toje vietoje tas punktas turėtų būti įrašytas, gal reikėtų kitoje vietoje įrašyti. Bet pati įstatymo logika prašyte prašosi, kad tie žmonės, kurie neprisipažino, kurie neatsižvelgė į ištiestą ranką, neturėtų apskritai teisės naudotis bet kokiais ginklais. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Kaip jau buvo minėta, iš tikrųjų tai būtų turbūt piliečio bendrųjų teisių suvaržymas. Šiems žmonėms neturėtų būti, mano supratimu, šia prasme apribojama. Yra pagrindinis argumentas, kodėl aš pasisakau prieš, ir komitete mes tai iš esmės pabrėžėme. Šio įstatymo visos apribojimo ribos yra suderintos su KGB buvusių kadrinių darbuotojų jau veikiančiu įstatymu. Buvęs slaptas agentas neturėtų būti labiau apribojamas negu kadrinis darbuotojas. Todėl nėra pagrindo, nėra logiška šiame įstatyme išplėsti apribojimų ribas ir kartu padaryti tą įstatymą skirtingą nuo kadrinių darbuotojų. Siūlyčiau nepritarti, nes tai nėra esminis dalykas, teisiniu požiūriu tai būtų nelogiška.

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis. Žodis A.Katkui.

J.A.KATKUS. Aš, kaip pranešėjas, turiu atsižvelgti į komiteto narių daugumos sprendimą, t.y. nepritarti, ir aš taip balsuosiu.

PIRMININKAS. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl V.Čepo pasiūlymo dėl 9 straipsnio.

87 Seimo nariai dalyvauja posėdyje.

Kas pritartų V.Čepo siūlymui, dabar plačiai diskutuotam, dėl 9 straipsnio pirmosios dalies, balsuoja už, pritariantys komiteto pagrindinei nuomonei – prieš arba susilaiko.

Už – 12, prieš – 28, susilaikė 30. Siūlymui nėra pritarta.

Ar galime priimti visą 9 straipsnį?

J.A.KATKUS. Taip.

PIRMININKAS. 9 straipsnis priimamas.

10 straipsnis, kolegos. Įsigaliojimas jau yra reglamentuotas, iki kada. Nuo…

J.A.KATKUS. 2000 metų sausio 1 d.

PIRMININKAS. Nuo 2000 metų sausio 1 d., taip? Ne.

J.A.KATKUS. Ten yra mano pataisa. Čia yra spausdinimo klaida.

PIRMININKAS. Taigi nuo 2000 metų sausio 1 d. Kolegos, nuo 2000 metų sausio 1 d. Su tokia data priimamas 10 straipsnis.

Ačiū, pone pranešėjau.

Kolegos, prašom kalbėti dėl viso įstatymo projekto.

J.A.KATKUS. Labai ačiū visiems.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas siekiant sudaryti sąlygas kai kuriems Lietuvos Respublikos gyventojams apsivalyti nuo praeities apnašų ir pradėti normalų kūrybinį gyvenimą. Kartu tam tikrose valstybės valdymo ir visuomeninės veiklos srityse būtų įgyvendinamas patikimumo ir lojalumo valstybei principas. Įstatymo projekte parengtas mechanizmas, jo organizavimo ir veikimo tvarka prisipažinusiems ir veiklos apribojimas neprisipažinusiems slapta bendradarbiavus su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas kurti nacionalinio saugumo sistemą, ginti valstybę ir jos gyventojus, žmogaus ir piliečio teises. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, nuo okupacijos praėjo dešimt metų. Buvę KGB agentai užėmė gana svarbius postus valdymo institucijose. Aš norėčiau iškelti klausimą, kas šiandien atgaivina KGB šmėklą? Mano manymu, tai santarvei visiškai nepasitarnaus, tuo labiau kad toks įstatymas jokios praktinės reikšmės jau neturi. Aš neseniai perskaičiau paskutinę profesoriaus V.Landsbergio knygą “Spartuoliai ir naivuoliai”. Manau, kad po šio įstatymo priėmimo spartuolių ir naivuolių atsiras dar daugiau.

Dabar apie patį įstatymo projektą. Manau, nepagrįstai buvo neatsižvelgta į kai kurias teisininkų pastabas, todėl šis įstatymas kai kuriais atvejais liko neveikiantis. Be to, nepritarčiau tokiam separatiniam jo pobūdžiui, kai išskiriami tiktai kelių agentūrų agentai. Jeigu tai pagal principą, kad tiktai tų valstybių, kurios buvo okupavusios, tai kodėl tuomet nėra Abwehr gestapo, SD ar lenkų saugumo (…)? Kodėl čia teikiama tiktai dėl rusų tam tikrų agentūrų? Ar mes jau pamiršome, kas dar Lietuvą buvo okupavę?

Be to, esu įsitikinęs, kad agentai, nesvarbu, kokiai žvalgybai jie tarnavo, jeigu jie nevykdė mūsų valstybės pavedimo, tai ar jie tarnavo CŽV, ar KGB, ar MOSAAD, – vis tiek jie kenkė Lietuvos interesams. Tai turėtų nebūti skirta tik tiems agentams, kurie vykdė konkrečius Lietuvos valstybės pavedimus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

J.BERNATONIS. Neleisite baigti? Aš norėčiau pasakyti, kad balsuosiu prieš. Kviečiu visus geros valios žmones balsuoti prieš. Mūsų frakcija, žinoma, kreipsis į Prezidentą ir pabandys jam išaiškinti, ko siekiama šiuo įstatymu.

PIRMININKAS. Kolega, prašom savo laiko viršijimo neargumentuoti leidimu ar neleidimu.

Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Aš balsuosiu už. Minėtas įstatymas vis dėlto šiek tiek sutvarko visus reikalus šiuo klausimu, nors apgailėtina tai, kad Seime priimant šį įstatymą buvo žiūrima labai paviršutiniškai. Man labai patiko svarstymas komitete, kai šis klausimas buvo visapusiškai išnagrinėtas. Dėl vienos iš V.Čepo pataisų balsai pasiskirstė po lygiai, tik persvėrė pirmininko tokia nelabai kieta, bet vis tiek nuostata, t.y. dėl kiekio. Mes gerai žinome, jog vadybos teorija, informatika sako, kad kuo mažiau žmonių priima sprendimą, tuo sprendimas priimamas greičiau, bet tuo didesnė tikimybė, kad jis bus neteisingas. Viršyti septynetą netinka, nes grupė pasidaro nepakankamai veikli. Tas septynetas, kai buvo pasiūlyti du prokuratūros, du saugumo, vienas teisėsaugos ir du genocido, buvo pats geriausias variantas. Ponas J.Listavičius, nedalyvavęs svarstant šį dokumentą, paviršutiniškai pažiūrėjęs, kaip visada, pasako savo žodį ir visa dauguma paskui jį suka negalvodama. Tai gana liūdna. Bet pasakysiu, kad vis dėlto to įstatymo reikia ir aš siūlau už jį balsuoti. Dėkoju jums.

PIRMININKAS. Kolega, bet J.Listavičius tik palaikė komiteto sprendimą. Aš tik tiek esu girdėjęs.

Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mano nuomone, šis įstatymas yra priešų ieškojimo įstatymas. Jau dešimt metų praėjo nuo to laiko, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę ir gyvena kaip nepriklausoma valstybė. Jeigu mes norėjome priimti tam tikrus sprendimus, reikėjo tai daryti pačioje nepriklausomybės aušroje.

Įstatymo pateikimas sutampa su labai sunkiais įvykiais Lietuvos valstybėje – mes turime finansų ir ekonominę krizę. Kaip rodo pasaulio istorija, tada ir metamas į politikos areną klausimas, o kas kaltas dėl to, kad šalyje yra blogai? Būtent tada atsiranda tokie įstatymai, kad kažkas turi būti valstybės priešas. Aš manau, kad tai yra neteisingas sprendimas. Aš manau, kad mes turime nustoti galvoti apie praeitį, o spręsti dabarties problemas bei kurti ateitį. Kalbėdama frakcijos vardu, aš noriu pasakyti, kad Centro sąjungos frakcija balsuojant nedalyvaus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, galima su vienu opozicijos teiginiu sutikti – kad tas įstatymas vėluoja. Be abejo, tai tiesa. Jeigu kas domėjosi šiuo įstatymu, galėjo pastebėti, kad ir paskutinis projektas vos ne dvejus metus buvo nagrinėjamas ir tobulinamas. Aš pasakyčiau, kad ypač mūsų komitete jis tikrai buvo labai nuosekliai ir labai detaliai išnagrinėtas. Mano supratimu, pateiktas priimti variantas yra “minkštas” gerąja žodžio prasme ir teisiškai subalansuotas.

Mane stebina kolegės R.Melnikienės toks demonstratyvus pareiškimas, tuo tarpu komitete Centro sąjungos frakcijos atstovas balsavo kartu ir mes visi vieningai pritarėme galutiniam įstatymo projektui. Aš nežinau, ar tai yra frakcijos pliuralizmas, ar dar kokie nors kiti dalykai.

Dabar dėl paties įstatymo. Manau, kad įstatymas yra geras tuo, kad leis nemažam skaičiui žmonių pasijusti pilnaverčiais piliečiais ir nusikratyti savo praeities nelaimių. Daugelis žmonių buvo prievarta ir kitokiom aplinkybėm įtraukti į purviną žaidimą – purviną tarnavimą okupantui. Tai ypač susiję su paskutiniojo sovietmečio dešimtmečio gyvenimu. Tie žmonės dar yra pajėgūs, darbingi piliečiai ir prisipažinusiųjų apsaugos nuostata, įtvirtinta įstatyme, iš tikrųjų yra ne priešų ieškojimas, o suklydusių piliečių apsauga, galimybė jiems grįžti į visavertį gyvenimą. Aš manau ir tikiu, kad daugelis šitų žmonių pasinaudos šita galimybe ir gyvens kaip Lietuvos piliečiai, nebijodami prisiminti savo praeities. Todėl aš kviečiu visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narė Rasa Rutkelytė.

R.RUTKELYTĖ. Ponas posėdžio pirmininke, aš esu Rūta.

PIRMININKAS. Rūta Rutkelytė, labai atsiprašau, kolege. R.Rutkelytė.

R.RUTKELYTĖ. Noriu pritarti kalbėjusiems kolegoms apie tai, kad nebeverta žvalgytis į praeitį, ir laikas galvoti apie ateitį. Šiandieninė situacija yra iš tikrųjų labai sudėtinga ir ne praeities vaiduoklius reikėtų gaudyti. Be to, norėčiau pritarti ir tam, kad toks įstatymas jau gerokai vėluoja, ir jeigu buvo norėta tuos vaiduoklius gaudyti, tai galbūt juos reikėjo gaudyti prieš 10 metų, o ne šiandien. Jeigu žmogus kaltas, jį turėtų vis dėlto teisti teismas, o ne naujųjų laikų”troika”, ir aš nemanau, kad šiandien naujoje Lietuvoje reikėtų kurti baimės atmosferą. Todėl siūlau kolegoms balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos įstatymo rengėjai, aš tikiuosi, jūs pasinaudosite replika ir bus atsakyta dėl “troikos”, kuri teis Lietuvos Respublikos piliečius. Aš labai atsiprašau, aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu maksimaliai reikalauti tiesos iš visų argumentų. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, sutinku, kad įstatymas pavėlavęs, tačiau vis dar šiandien aktualus ir reikalingas. Manau, kad ateityje taip pat bus aktualus, kadangi viena iš svarbiausių šio įstatymo nuostatų yra ta, kad užsienio specialiosios tarnybos negalėtų šantažuoti žmonių, praeityje bendradarbiavusių su KGB, negalėtų įtraukti jų į naujas specialiųjų tarnybų pinkles. Manau, kad šis įstatymas tiems žmonėms suteikia gerą galimybę tuos saitus galutinai nutraukti ir būti lojaliems Lietuvos valstybei piliečiams.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu registruotis, kolegos. Keturi kalbėjo už, trys kalbėjo prieš. Daugiau kalbėti prieš nėra. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar priimame Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą. Registruojamės. 93 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Taigi mūsų plačiai diskutuotas ir pastraipsniui priimtas įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad mes priimtume šį įstatymą, kviečiu balsuoti.

Už – 57, prieš – 6, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. Repliką po balsavimo A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū tiems, kurie parėmė šį įstatymą, nes tai rodo, kad supranta mūsų ateities problemas. Aš noriu replikuoti tiems kolegoms, kurie kalbėjo, kad tai yra praeities vaiduoklių gaudymas. Iš tikrųjų įstatymas yra nukreiptas į ateitį, jis leidžia atsiskirti nuo praeities ir žengti kartu su tauta ir su valstybe į ateitį. Mane stebina tokia gaji po 10 metų okupanto bacila, tokia ištikimybė okupantui ir okupaciniam režimui. Iš tikrųjų stebėtinas atkaklumas ir baimė pripažinti tas klaidas, tas nelaimes, kurias jis atnešė.

Antra. Kai kas drįsta vartoti žodį “troikos” ir taip toliau. Tai rodo, kad žmogus absoliučiai nesupranta istorijos. Kitaip jis nedrįstų šito žodžio vartoti, nes po šituo žodžiu slypi milijonai nukankintų, sušaudytų niekuo nekaltų žmonių. Todėl aš patarčiau kolegoms išrankiau vartoti žodžius. O dabar ačiū dar kartą, kad šitoje srityje, labai skaudžioje srityje padėtas taškas, ir mes iš tikrųjų žvelgiame ir einame į ateitį.

PIRMININKAS. Kolegos, suteikiu žodį replikuoti visiems tiems, kurie baigiant klausimo svarstymą stovi prie mikrofono. Galėčiau suteikti R.Juknevičienei žodį replikai. A.Katkus nestovėjo. R.Juknevičienė. J.Bernatonis taip pat nestovėjo prie mikrofono. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš tiktai noriu pasidžiaugti, kad šis įstatymas turėtų padėti tašką šitoje tikrai ilgoje, užsitęsusioje epopėjoje. Šio įstatymo pavadinimas ir turinys atspindi esmę. Tai būtų ne šmėklų ieškojimas, kaip sako tie, kurie turbūt net neskaitė šito įstatymo, o kalba dėl to įstatymo priėmimo motyvų. Tai įstatymas, kuris skirtas prisipažinusiųjų apsaugai, žmonėms apsaugoti nuo šantažo. O tie, kurie balsavo prieš, turbūt labai norėtų, kad šito įstatymo nebūtų, kad būtų galima iki šiol šita KGB šmėkla žaisti. Mes už tai, kad KGB šmėklomis niekas niekada Lietuvoje nežaistų.

Ištrauka iš 1999-11-23 Seimo posėdžio stenogramos